Yra visa eilė klinikinių ir rentgenologinių tyrimų, kurių pagalba galima nustatyti dantų implantacijos sėkmę.
Savaime suprantama, išsilaisvinimą nuo danties skausmų pacientas laiko sėkme, tačiau medicinoje skausmas yra labai nepatikimas partneris. Pavyzdžiui, paprastai piktybiniai navikai būna skausmingi trumpą laiko tarpą prieš mirtį. Pagrindinė taisyklė medicinoje yra tokia: lėti pokyčiai retai kada būna skausmingi; skausmą sukelia tik stiprūs pakitimai.
Taigi, ką reiškia sėkminga implantacija? Dantų gydytojas ne tik įvertina skausmo pobūdį, jis žino visą eilę neigiamų požymių, kuriems nepasireiškus implantacija laikoma sėkminga, ir kuriems atsiradus tenka pripažinti, kad danties implantacija nepavyko. Sėkminga danties implantacija tai kliniškai įtvirtintas implantas žandikaulyje, nesukeliantis jokių uždegiminių reakcijų ar skausmo ir nerodantis kaulo nykimo požymių.
Daugelyje dantų implantavimo sistemų kaulo nykimas aplink implantą gali būti pastebėtas pirmaisiais dviem metais. Ko gero, taip yra dėl viršutinių implanto struktūrų, kitaip vadinamų atramomis. Tačiau dauguma implantavimo sistemų vietoj sraigtinio turi kamštinį sujungimą, pradinė kaulo rezorbcija laikoma normalia. Vykstant šiam procesui, kaulo aukščio sumažėjimas aplink implantą neturėtų būti didesnis nei 0,2 mm praėjus antriesiems metams po danties implantacijos. Daugiausiai kaulo nunyksta pirmaisiais metais, tiek bedančiuose žandikauliuose, tiek žandikauliuose, kuriuose yra dalis dantų; kaulas per metus nunyksta maždaug 0,4 – 0,5 mm, tuo tarpu antraisiais metais ir dar vėliau ištirpsta tik 0,1-0,2 mm kaulo. Implantai, kurie buvo įstatyti tuo pačiu ir atliekant kaulo persodinimo procedūrą, pasižymi mažesne kaulo rezorbcija pirmaisiais metais (0,1 mm), tačiau vėliau progresas kaulo zonoje būna panašus.
Siekdami nustatyti implantacijos sėkmės reitingus, gydytojai naudoja standartizuotus analitinius procesus. Paprastai taikoma implanto išlaikymo periodo analizės procedūra: priešingai, nei dažnai naudojama atmestų implantų ir visų įstatytų implantų skaičiaus santykio analizė („Įstatytų-atmestų implantų statistika”), implanto išlaikymo periodo analizė atspindi realią nepavykusių implantacijų tikimybę. Šiuo atveju tikimybė, kad implantas bus atmestas, apskaičiuojama remiantis tuo, kiek laiko danties implantas išsilaikė. Kadangi paprastoje „Įstatytų-atmestų implantų statistikoje” nėra atsižvelgiama į implanto išsaugojimo laikotarpį, šiuo metodu nustatytas dantų implantų gedimo santykis yra daug žemesnis. Tačiau apskaičiuojant pataisytų gedimų santykį taip pat atsiranda tam tikrų netikslumų, nes individualus danties implantas, pacientas arba implantą laikanti konstrukcija gali būti sėkmės vertinimo, kaip „skaičiavimo vieneto”, subjektas.
Taigi, skaitant dantų implantacijos statistiką svarbu žinoti, ar buvo naudojamas teisingas analizės metodas. Šiuo metu kiekvienais metais pasaulyje įstatomi šimtai tūkstančių įvairių rūšių dantų implantų. Deja, gyvenimo trukmės ir dantų implantacijos sėkmės rodiklių vertinimas skirtingose zonose atliekamas labai skirtingai! Daugybė galimų aukščiau minėtų būdų, skirtingų tyrimų nustatyti integracijos ir pašalinimo kriterijų apibrėžimai, taip pat kintantys sėkmingos implantacijos apibrėžimai komplikuoja rezultatų įvertinimą ir galimybę palyginti tyrimų rezultatus.
Nepaisant to, moksliškai pagrįsti ilgalaikiai dažniausiai naudojamų dantų implantavimo sistemų, įsukamų į kaulą, rezultatai buvo registruojami iki šiol; tuo tarpu tokių tyrimų duomenys apie kitas dantų implantavimo sistemas, pavyzdžiui, keramikinius dantų implantus ar po periostu dedamus implantus, nebuvo pristatyti.
Priklausomai nuo naudojamos dantų implantavimo sistemos, įsriegtų į bedančius apatinius žandikaulius dantų implantų, ant kurių fisksuojama sija, pagal su implantais susijusius statistinius duomenis, sėkmės tikimybė po 8-10 metų yra 88-97%, o pagal su pacientais susijusius statistinius duomenis, po 5-8 metų yra 96-98%. Kalbant apie fiksuotus, sąlyginai išimamus dantų protezus, sėkmės koeficientas po 8 metų pagal su implantais susijusius statistinius duomenis nurodytas 92 – 98%, o su pacientais susijusioje analizėje – 86%.
Tokių analizių dėka duomenys vis atnaujinami. Taigi, akivaizdu, kad, pavyzdžiui, kaulinės sinuso ertmės dangos pragręžimas implantuojant dantį į viršutinį žandikaulį nedaro įtakos įsriegtų implantų prognozei. Tačiau reikėtų būti atsargiam, kad danties implantacijos metu nebūtų pažeista sinuso ertmė. Teigiama, kad kyšantys sinuso ertmėje dantų implantai, sinuso ertmėje atsiradus paprastai infekcijai, gali būti daug lengviau infekuoti. Tačiau kol kas atlikta labai mažai tyrimų, susijusių su šiuo klausimu.
Stabilios atramos trūkumas po dantų implantų gijimo periodo ar atramos netektis dėl funkcinės įtampos kliniškai pasireiškia implanto slankumu ir galiausiai implantas atmetamas. Tokios nesėkmės gijimo proceso metu priežastys gali būti, pavyzdžiui, netinkami veiksmai paruošiant kaulą – terminis kaulo pažeidimas, implanto pagrindo infekcija gijimo metu, ankstyvas mechaninis stresas ar struktūriškai silpnas kaulinis pagrindas.
Apibendrinant galima teigti, kad dantų implantacija yra vienas naujausių ir sėkmingiausių atradimų odontologijoje. Sėkmės koeficientas siekiantis 98% yra labai aukštas lyginat su kitomis medicininėmis procedūromis. Dantų implantacijos kaina rinkoje vis dar yra aukšta, tačiau atsižvelgiant į jų ilgaamžiškumą ir teikiamą naudą, tai laikui bėgant atsiperka.
